launinkas

×láuninkas (-ykas) (l. ławnik) sm. (1) psn. 1. BsMtI24, I senovėje – teisėjo padėjėjas, teismo tarėjas, lovininkas: Skaudi balsai dešimtinykų ir launykų niekados jų širdies negildė S.Dauk. 2. Gl viršaitis: Jis už láunyką buvo Gs. 3. seniūnas; seniūno padėjėjas: Tas láuninkas šiandieną ir kojas pames Skd. Láuninkas kvietė į susirinkimą Yl. 4. rekrūtų gaudytojas: Rekrūtų gaudytojams, vadinamiems launinkams, buvo įsakyta, kiek rekrūtų turi sugauti rš.